griežulys

griežulys sm. žr. griežinys 1: Mykolas, vargšo račiaus sūnus, žiūrėdamas į bulvę, griežulėlį duonos, tik seilę nurydavo rš.

◊ Griežulio ratai vienas iš žvaigždynų, Grįžulio ratai: Kelk – jau Griežulio ratai an stogo (jau ne anksti)! Vlkv.